Lankytinos vietos

Apžvalgos bokštas

Sartų bokštas
Sartų bokštas

Iš netoliese esančio apžvalgos bokšto aikštelės (bokšto aukštis – 36 m ) atsiveria nuostabūs panoraminiai žaliuojančių miškų ir gilių ežerų vaizdai. Puiki galimybė pažvelgti į gražiuosius Sartus lyg iš paukščio skrydžio. Iš poilsiavietės “Sartai” apžvalgos bokštą lengvai pasieksite pėsčiomis. 

 

 

 

 

 

 

Sartų regioninio parko lankytojų centras

Sartu regioninio parko lankytoju centrasŠiuolaikiškai ir patraukliai įrengtame Sartų regioninio parko Lankytojų centre Dusetose galima susipažinti su šio krašto gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Pagrindinė ekspozicijos tema – Sartų ežeras, jį supantis gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Lankytojų centre įdomu ir mažam, ir suaugusiam – filmų peržiūros įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai leidžia lankytojams betarpiškai suvokti gamtą. Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, regioninio parko simbolį – ausuotąjį kragą.  Daugiau informacijos: www.sartai.info

 

 

Sartų žirgynas

Sartų žirgynas
Sartų žirgynas

Žymusis Sartų žirgynas netoli Dusetų, buvusio dvaro teritorijoje įkurtas siekiant išsaugoti lietuviškųjų žirgų veislių, tokių kaip Lietuvos sunkieji ir stambieji žemaitukai, genofondą. Šiuo metu žirgyne yra apie 200 žirgų.

Jau daugiau kaip 100 metų ant Sartų ežero žiemos pabaigoje rengiamos garsiosios žirgų lenktynės.  Šiandien žirgynas siūlo paslaugas ne tik profesionalams: mėgstantieji žirgus turi puikią galimybę pajodinėti žirgyno hipodromo trasoje, vaikams daug džiaugsmo ir įspūdžių suteikia jojimas poniais.

Galima pasivažinėti karieta (sutarus iš anksto).

 

 

Ramūno Čižo alaus darykla ir senovinių alaus įrankių ekspozicija

Cizo alaus daryklaAlaus darykla įsikūrusi Dusetų vienkiemyje. Ramūnas Čižas – ketvirtas aludaris giminėje, o alaus receptūra žinoma nuo 1831 m. Alaus gamybos ekspozicija papasakos apie protėvių patirtį gaminant aukštaitišką pasartės alų.

Štai ką aludariai pasakoja apie save:

Esame aludariai – gaminame garsųjį “Čižo” alų, kuris yra lengvas, nefiltruotas ir gyvas, pagamintas pagal prosenelių tradicijas, su miško bičių medumi.Kadangi paveldėjome ne tik receptūrą, bet ir įrangą, namuose įkūrėme senųjų alaus gaminimo įrankių ekspoziciją. Tad galime pakviesti ir didesnį būrį žmonių ekskursijoms su degustacija.

Kriaunos

KriaunosKriaunos vartaiKriaunos – gatvinis kaimas Rokiškio rajone, 9 km į pietus nuo Obelių, 25 km į pietryčius nuo Rokiškio.

Kriaunos pirmąkart paminėtos 1505 m. tarp Mikalojaus Radvilos valdų. 1567 m. minimas Kriaunų dvaras. Jurgis Radvila šį dvarą pardavė Jonui Rudaminai. Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia, pastatyta 1829 m.

Kriaunose verta užsukti į muziejų –  čia susipažinsite su krašto istorija ir kaimo kultūros paveldu. Iš Kriaunų kepyklėlės galėsite parsivežti šviežios duonos.

 

Antazavės krašto visuomeninis muziejus

Antazaves krasto muziejus
Antazavės istorijos muziejus
Antazaves dvaras
Antazavės dvaras

Lankydami šį muziejų pasijusite lyg grafai, nes jis įsikūręs grafų Pliaterių dvaro rūmuose. Čia gausu archyvinės ir memuarinės medžiagos apie Antazavės kraštą, dvarą, mokyklą ir, žinoma, grafų Pliaterių gyvenimą. Taip pat turėsite galimybę susipažinti su šio krašto žymiais žmonėmis ir šviesuoliais.

 

 

 

 

Dusetų dailės galerija

Dusetu galerijaDusetu kulturos centras ir galerijaDusetose gyvena visas būrys žinomų dailininkų, taip pat Saukų šeimyna, tad Dusetų dailės galerijoje galima paganyti akis į nuolat keičiamą ekspoziciją – kada dar atrasi laiko menui, jei ne dabar?

Galerijoje rengiamos šiuolaikinės lietuvių ir užsienio dailės bei fotografijos meno parodos, organizuojami plenerai, vyksta koncertai, kūrybos vakarai

Daugiau informacijos čia.

Poeto Pauliaus Širvio gimtinė

Širvio namasUž Dusetų, Padustėlyje yra išlikęs gimtasis P.Širvio namas. Nors čia nėra įrengtų ekspozicinių stendų ir sodybos vidun užeiti negalima, atvykę čia pamatysite vietą, kur pasak paties poeto P.Širvio prasidėjo jo „kelias su beržynėliais, pušynėliais, su tyliais liūdnais smutkeliais prie upelių-šaltinėlių“ ir „veda giriom pro Sartus nuo Padustėlio. Nuostabus kelias! Galima būtų ir uždainuoti: „O Sartai, jūs Sartai mėlynieji, su tuo klyksmu žuvėdrų liūdnuoju…“ Bet čia tik mano kelio pradžia. Padustėlio kaime aš gimiau, o išėjau į didįjį vieškelį iš Degučių kaimo, kitame gale Sartų ežero…“

 

 

Šlyninkos vandens malūnas

Šlyninkos malūnas

Šlyninkos vandens malūnas – trejetą amžių menantis unikalus technikos paveldo statinys su išlikusia autentiška įranga. Čia galite pamatyti, kaip vyksta grūdų malimas, įsigyti grūdų bei miltų. Malūne galima apžiūrėti įvairiausių įrenginių: valcus, kruopinę, akmenines girnas, senovinį maišų kėlimo ratą…

Užsisakius ekskursiją, aplankysite visus tris malūno aukštus, artimiau susipažinsite su grūdų malimo procesu ir išgirsite unikalių istorijų apie malūno tuometinį ir šiuolaikinį gyvenimą. Galima netgi pasisverti senovinėmis svarstyklėmis, skirtomis sverti maišams su miltais. Sakoma, kad ne vieną dešimtmetį skaičiuojančios svarstyklės niekada neklysta ir nurodo tikslų svorį…

Šlyninkoje yra saugomas senovinis XIX a. valcavimo aparatas iš Šveicarijos, kurio volai iš porceliano. Nors šiuo metu girnos sukamos elektra, ateityje planuojama atkurti vandens turbinas, atstatyti sugriuvusią malūno dalį nuo upės Nikajos pusės.

Aplinkinių miestelių ir kaimų gyventojai į malūną vyksta pirkti įvairiausių miltų, o ekskursijų dalyviai gali išmokti duonos ruošimo ir kepimo paslapčių.

Daugiau informacijos http://www.slyninkosmalunas.lt/

Stelmužės ąžuolas

Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas

Stelmužėje augantis ąžuolas – seniausias medis Lietuvoje. Manoma, kad jo amžius daugiau nei 1500 metų. Nėra Lietuvoje senesnio augalo už šį ąžuolą. Senesni tik kalvos, ežerai ir akmenys.

Senolio milžino aukštis 23 m., skersmuo, 3,5 m. Apimtis prie žemės siekia 13 m. Pirmą kartą medis tvarkytas 1916 m. Tada apkalė jo drevę, o patį aptvėrė.

Apie šį galiūną pasakojama įvairių istorijų. Senoliai tvirtino, kad ąžuole esančia labai didele kiauryme (dreve) galima nusileisti iki pat medžio šaknų. Sako, kad drevėje kadaise buvo rasti aukšto žmogaus griaučiai su prancūzišku šautuvu. Ten esą slapstėsi Napoleono karys, mat, iš Rusijos žemių vejami prancūzai, sušalę, alkani ir ligoti, buvo apsistoję Stelmužėje. Teigiama, kad ąžuolo šaknys gali slėpti lobius. Ir ko tik nematė, ko nepatyrė per ilgą amžių Lietuvos ąžuolų ąžuolas! Prie jo šaknų degė aukurai, ant kurių žilagalviai vaidilos degino aukas dievams. Ąžuolas matė kryžiuočių ir kalavijuočių riterius, šarvuotus švedų karius, regėjo kaizerio bei hitlerines kariaunas.

Pabūkite senolio ąžuolo pavėsyje ir pajuskite jo gyvasties jėgą.

 

Kitų pramogų ir veiklų nuorodos

Rokiškio krašto virtualus gidas

www.dusetukrastas.info
Vencavų vėjo malūnas
Kalbininko Kazimiero Būgos memorialinis muziejus
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė
Jaskoniškių pažintinis takas
„Ievos žvėrynas“
Dusetų skulptūrų parkas